Muzikos kūrėja AMIYA: Kai viduje ima degti saulė, pasijunti gyvas

2016 02 27 18:32:13 Jurgita Kotryna Ogulevičiūtė | Alfa.lt

 

28

Nuotr. Edvard Blaževič, alfa.lt

„Taip degu ne tik šiame projekte, viską taip darau. Taip ir knygą rašiau, taip ir mokymus vedu. Kai šitos dvi linijos susiderina – kad pasauliui, visumai, būtų gerai ir kad aš galėčiau augti, – toks derinys prilygsta laimės būsenai, – apie vidinius virsmus ir stebuklus, atvedusius į naują projektą „The Goddess“, pasakojo kompozitorė, atlikėja, prodiuserė Andrė Pabarčiūtė-Amiya. – Nesitikiu, kad žmonės ateis į mano renginį ir pasikeis, nušvis, naujai gims. Jeigu Dalai Lama negali to pasiekti, kaip gi aš tai padarysiu? Noriu sukurti įvykį, įspūdį, potyrį, kuris taptų žmogui ta ugnimi, užsidegančia širdyje, ir galbūt įkvepiančia priimti naujus, kitokius sprendimus.“

Išplitusią pilkumą įveikia kasdienybės šventė

Kaip stebuklus atnešti į kasdienį gyvenimą? Kai už lango ir širdy pilka, kai mažai šviesos, kai sėdi namuose su vaikais ar grįžti namo po dienos darbų, esi pervargęs, gali pamanyti – jie nutinka ne tau, tik kitiems?

Esminis atsakymas, kurį atradau sau, – turiu pradėti tobulėti ir augti asmeniniame gyvenime. Pastebėjau, pas mus tobulėjimas siejamas su karjera, darbu, į jį žmonės fokusuoja visą dėmesį. Asmeniniame gyvenime – šeimoje, su draugais ir artimaisiais – jie tiesiog ilsisi po darbo.

Kai visas viltis ir idėjas sudedame į darbą, save įvedame į pasyvią vidinę būseną. Būdami joje, nesvarbu, koks lauke oras, ar šviečia saulė ar, kaip dažniau pas mus, nešviečia, jaučiame energijos, gyvybės, spalvų, skonių, kūrybinių idėjų trūkumą. Mums trūksta kūrybinės ugnies. Iš jos ir gimsta visi tie stebuklai, nauji suvokimai ir įžvalgos, kurios padeda judėti savo keliu.

Matau to priežastį – nekreipiame dėmesio į asmeninio gyvenimo kokybę. Tai yra kaip augti ir mokytis asmeniniame gyvenime patirti meilę, džiaugsmą, bendrumą, intymumą, kaip mėgautis asmeniniu gyvenimu kiekvieną dieną. Kai šito nėra, tai ypač svarbu moterims, visos kitos sritys tampa pilkos ir ta pilkuma išplinta visur. O jei dar oras pilkas, tada susikuri būseną, kurioje nieko nebenori.

Esate kūrėja, galbūt buitis Jūsų neužgožia, todėl ir kasdienybėje sklandote su mūzomis?

Esu ne tik kūrėja, pati prodiusuoju, organizuoju renginius, atlieku tą juodą, funkcinį darbą. Tą darau ir naujame projekte, – sako kovo pradžioje Rygoje ir Vilniuje vyksiančio patyriminio šou „The Goddess “ (iš anglų k. „Deivė“ – red.) sumanytoja ir įgyvendintoja. –

Bet ta mano „mūziška“ būsena ateina ne todėl, kad turėčiau daugiau laisvo laiko ar mažiau buitinių rūpesčių. Turiu didelę namų erdvę, kurią nuolat tvarkau, ruošiu maistą, bet svarbiausia, kad ir ką darytum, išlaikyti ryšį su savimi.

Mūsų kultūroje nėra praktikuojama, kaip pradėti save girdėti, – savo norus, troškimus, kas tau natūralu, kas tave atskleidžia, tai yra grįžti į priežastinį lygį. Nuovargis, išsekimas, pasimetimas, depresyvumas, nusivylimas viskuo jau yra pasekmės to, kad gyvenai, neturėdamas ryšio su savo vidumi.

Kai žmogus pasiekia šį pasekmių lygmenį, pasiklysta tarp išorinių stimulų, jis stebi aplinką – kitus žmones, televiziją, bet ne save. Orientuodamasis pagal išorę, žmogus pasiklysta. Jis jaučia, kad gyvena nenatūralų gyvenimą, ir todėl išsenka, o tada sugrįžti į save – ilgas kelias.

Aš irgi buvau pasiklydusi, tiesiog labai anksti pradėjau jo vėl ieškoti. Mano ieškojimai apėmė ir kūrybą. Jeigu būčiau vadovavusis tuo, ką sako aplinka, susidurčiau su skaudžiu faktu, kad menininkai Lietuvoje negali kurti.

Galėjau ir aš pasakyti – Lietuva tokia, šiuo metu joje niekas nenori aukštos kokybės meno kūrinių, tada jų ir nekursiu (A. Pabarčiūtė-Amiya Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono specialybę – red.), bet pasirinkau pati nuspręsti, ką man kurti, o ne klausyti diktuojamų sąlygų.

Tada prasidėjo visai kitokia kelionė. Dalyvavau daugybėje projektų, kurie nebuvo palaikomi finansiškai. Užsidirbdavau pinigų kitur, kad galėčiau kurti. Kai keliauji keliu, kuris eina iš tavo vidaus, galbūt nebūsi sėkmingas (turtingas ar žvaigždė), bet rasi savo klausytojus ir žmones, kurie tau talkins. Man taip įvyko.

Klausydamasi savęs siekiau kurti projektą „The Goddess“, kuris paliestų žmones per jų širdis, per pozityvumą, spalvingumą, kurio labai trūksta ne tik Lietuvoje, bet apskritai pasaulyje. Kilo idėja sukurti šiuolaikinę „Enigmos“ versiją.

Tada prasidėjo visi tie stebuklai. Kaip tik pasirodė mano knyga „Moters magijos mokykla“. Ji tapo neįtikėtinai populiari, todėl galėjau susitaupyti pinigų ir nuskristi į Los Andželą pas Jansą Gadą („Enigmos“ prodiuserį – red.). Sutikau teisingus žmones, atsirado komanda, kuri dirba prie sielos arba širdies projekto. Jis paremtas ne pinigais, o žmonių širdies degimu, vidine ugnimi. Ji nuo manosios tarsi fakelas užsidega kituose žmonėse.

Taip aš gyvenu. Taip degu ne tik šiame projekte, viską taip darau. Taip ir knygą rašiau, taip ir mokymus vedu. Kai šitos dvi linijos susiderina – kad pasauliui, visumai, būtų gerai ir kad aš galėčiau augti, – toks derinys prilygsta laimės būsenai. Ji pereina į asmeninį gyvenimą, šeimą.

„Kai patiriame didelį skausmą, svarbu ne užsidaryti, o dar labiau atsiverti“

Mūsų gyvenime labai stiprus racionalusis pradas, viską turime logizuoti, „pateisinti“ protu. Savo šou vadinate patyriminiu, vadinasi, dėmesį kreipiate į pojūčius. Per judesį, garsus, kvapus, spalvas rodote kelią, kaip imti save jausti, taip grįžti į save?

Būtent. Šiame koncerte surežisavau žmogaus virsmo istoriją. Ji pasakoja apie būsenas, kurios įsirašė giliai, nes žmogus jautėsi labai laimingas, todėl jos ir vadinamos ypatingomis, totaliomis būsenomis. Jis galvoja, kad per gyvenimą tokių nutinka viena ar dvi. Nesupranta, kad taip galima gyventi, kad čia tik „demo“ versija! Jeigu kartą tai patiri, vadinasi, tavo organizmas, tavo širdis, visa tavo esmė potencialiai gali likti tokios būsenos.

Tai yra tokia laimės būsena, kurios žmogus ieško visą gyvenimą. Jis mano, jei kažką turės, ko nors pasieks, bus idealus mylimasis, ateis ta laimė. O tereikia išmokti kokybiškai atsipalaiduoti, jaustis, mokytis priimti savo baimes, skausmą, įtampą, emocionaliai atsidaryti pasauliui. Galima išmokti būnant šios laimės ir meilės būsenos gyventi ir tam nereikia tapti atsiskyrėliu kalnuose.

Per šį šou noriu žmogų pravesti per įvairias patirtis, kurias jis turi, bet užmiršo. Jas priminti per kvapų terapiją, spalvingus kostiumus, nuostabų šokį. Kad žiūrovas gautų tikrą maistą širdžiai ir sielai.

Pasirinkote labai stiprius „dirgiklius“ – įspūdingus, vaizdžius, ryškių formų ir spalvų kostiumus, išraiškingus šokio judesius, aromaterapinius kvapus, kurie galingai veikia žmogaus būseną, iškelia prisiminimus. Ar nebus taip, kad po renginio žmogus pasijaus lyg Pelenė – šventė baigėsi, o tu iš princesės vėl virsti užguita našlaite, iš šviesos, pakilumo krenti į pilkumą? Tada kaip tik sustiprės pojūtis, kad tai vienkartinė būsena, bus sunku patikėti, kad vėl ir vėl ją galima patirti.

Nesitikiu, kad žmonės ateis į mano renginį ir pasikeis, nušvis, naujai gims. Jeigu Dalai Lama negali to pasiekt, kaip gi aš tai padarysiu? Noriu sukurti įvykį, įspūdį, potyrį, kuris taptų žmogui ta ugnimi, užsidegančia širdyje ir galbūt įkvepiančia priimti naujus, kitokius sprendimus.

Žinoma, jokie išoriniai stimulai tavęs nesugrąžins į save, bet jie gali tau priminti apie tave. Ne žvakė, ne muzika, ne eteriniai aliejai yra laimė. Tu esi laimė. Kaip filme „Gyvenimas yra gražus“ matai: net tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis žmogus gali būti laimingas, nes jis širdyje įprasmina patiriamas akimirkas.

Aš nuo to pradėjau. Mokiausi nukreipti dėmesį nuo išorės į vidų, klausytis ne savo minčių, o kiekvieną dieną savęs klausti, kiekvienoje situacijoje pasitikrinti, ar mano širdis atsiveria, ar užsidaro? Tik tokiu būdu širdis užsidega. Kai viduje ima degti saulė, kurios nėra išorėje, pradedi jaustis gyvas, apima džiaugsmas. Kai pradedi jausti savo širdį, būtinai imsi jausti kitus žmones, atsiranda empatija.

Daug mūsų uždaromis širdimis vaikštome?

Tą jaučiu. Net jei žmonės yra emocionalūs, jie vis tiek gyvena „galvoje“, minčių šablonuose, pagal juos daro sprendimus. Jų širdis karts nuo karto įsimyli ir nurimsta. O man kiekviena diena yra šventė. Net nežinau, kaip švęsti Valentino dieną, nes aš kiekvieną dieną milijardą kartų pasakau, kad myliu savo mylimąjį. Milijardą kartų prieinu ir švelniai prisiliečiu, išreiškiu savo jausmus. Milijardą kartų apkabinu ir kažką padovanoju. Jis man taip pat.

Aš jaučiu, kad kiekvieną dieną gimstu, nes esu savimi, save girdžiu. Širdis yra gyva, kai kasdien ja gyveni, veiki iš jos. Meilė yra vidinis veiksmas – pasirinkimas, kurį darai kiekvieną dieną. Meilė yra ribų, emocinės distancijos nebuvimas su kitu žmogumi. Tai yra darbo su savimi pasekmė. Kai išsiaiškini, iš kur tavo traumos, skausmas, nepasitikėjimas kitais, tampi ramesnis, atsipalaiduoji. Tada padarai veiksmą gyventi iš širdies, ne iš minčių, atsiverti kitam žmogui ir apskritai pasauliui.

Tai visada atneša skausmą. Meilė be skausmo neįmanoma. Kai plečiasi širdis, pradedi jausti ir kitų žmonių skausmą, tai gimdo atjautą. Nebūtina nušvisti, kad tai įvyktų tavo širdyje. Visi gi žino, kad meilės mokomasi per skausmą, ne per komfortą. Tik nedaug kas girdėjo apie tokią alchemiją: kai patiriame didelį skausmą, svarbu ne užsidaryti, o dar labiau atsiverti.

Vieni žmonės, patyrę katastrofų, praradę artimuosius, palaipsniui savo širdį ir save uždaro į juodą dėžutę, atsiskiria nuo visų, įkrenta į tą traumą, taip jie nyksta. O yra tokių, kurie po tragedijų, traumų, nors jiems taip pat skauda, širdyje padaro kažką alchemiško. Tada jie tarsi išauga, tampa skaidresni, ramesni, labiau atjaučiantys, juose mažiau ambicijų, egoizmo. Tą mūsų širdis gali ne tik katastrofų akivaizdoje, bet kasdien.

Kodėl šiuo šou „The Goddess“ ir apskritai kalbant apie moteris Jums taip svarbu pabrėžti moters virtimą deive?

Taip matau žmogaus potencialą. Visų deivių ar dievų istorijos yra apie tai, kas yra moterys ir vyrai, tai realūs dalykai, o ne mitologiniai aprašai. Moterims šiuo šou noriu parodyti, kad jos gali gyventi būdamos meilės arba deivės būsenos, nepriklausomai nuo aplinkybių.

Pačioje pradžioje mokiausi iš tokių moterų, kurioms buvo penkiasdešimt–šešiasdešimt metų, bet jos buvo jaunesnės už mane. Jeigu moteris, nepaisant jos metų, visada gali būti absoliučiai gyvybinga, ji nesusensta. Kai gyvybinė energija trykšta į visas puses, tai irgi deivės pasireiškimas.

Dar vienas fenomenas, kurį aprašiau knygoje ir parodau šitame šou, kad moters intuicija yra daug daugiau nei tylus balselis, sakantis sukti į kairę ar dešinę. Tai ne navigacija, o gebėjimas tokiu būdu mąstyti.

Tenoriu priminti žmogui – tu, kuris atėjai ir klausai muzikos, stebi šitą šou, tavyje yra šita potencija, tau tereikia užsinorėti ir judėti link jos, atskleisti ją. Tada gyvenimas tikrai bus spalvingas, įdomus, neįtikėtinas.

Man taip nutiko ne todėl, kad esu išskirtinė ar nušvitusi dvasininkė. Esu žmogus, kuris intensyviai viduje ieškojo draugystės su savimi ir tobulėjo visose srityse. Kai matau kenčiančią moterį, kuriai trūksta meilės, man gaila jos, nes suprantu, kad ji yra meilė. Ji gali gyventi pertekliuje, bet ji tiesiog to nežino. To nerodo serialuose, ten pasakojama apie meilės trūkumą. Knygose irgi rašo, kad trūksta meilės.

Šou yra vaizdingas, įkvepiantis pasakojimas apie moters virsmą deive. Ar nebijote, kad ta žinutė liks tik vaizdinys, bet nepaskatins vidinių pokyčių?

Renginys yra tiesiog meno rūšis, kuri čia įgyja naują dimensiją – patyrimus. Surinkau grupę šokėjų ir muzikantų, kurie visi be išimties praktikuoja savęs girdėjimą, tik kiekvienas savaip. Jie yra laimingi asmeniniame gyvenime. Žiūrovas to nematys, bet pajaus.

Visi atlikėjai dalysis emocijomis ir jausmais, kurie palies žmogaus vidų. Kvapas, spalvos, garsai irgi jį paliečia. Ne tik muzika, vizualinė forma, gražūs nematyti egzotiški kostiumai ir aksesuarai, kuriuos kūrė neįtikėtinai kūrybinga Sequoia Emmanuelle ir jos komanda, gali kalbėti, priminti apie tai.

Vaizdas mažiau paveikus, bet jis irgi skirtas akims, netgi protui prisiminti, palauk, gal aš irgi esu deivė? Šis šou yra pasaka, įkvėpimas, padedantis kažką nuostabaus išgyventi. Jeigu nieko neparodysime išoriškai, tai bus ne meno renginys, o paskaita. Norintiems praktikuoti vidinius dalykus skirti kiti formatai – mokymai, seminarai, praktikos. Ar paskui žmonės tobulės, čia jau jų laisvas pasirinkimas, – atsakė A. Pabarčiūtė-Amiya.

Bilietai į muzikos šou  „THE GODDESS“ 16.03.05 Rygoje, LV: http://www.bilesuserviss.lv/lat/biletes/gimenei/cits/enigma-producenta-muzikas-sovs-dieviete-179814/

Bilietai į muzikos šou  „THE GODDESS“ 16.03.09 in Vilnius, LT: www.bilietai.lt/lt/event/28794

Categories: Naujienos

Tagged as: